Uncategorized

Kas Mūsų Laukia?

Trys variantai:

1. Ateis kraštutiniai dešinieji

Faini ir spalvoti liberalai – pavadinkime juos Gėliukais – atves į valdžią rūsčius, tamsius ir pilkus nacistus: Dalginius & Fakelinius.

Iki paskutinės minutės Gėliukai taip ir nesupras, kad visą laiką dirbo savo baisiausių oponentų naudai. Sulyg kiekvienu savo pareiškimu apie lygias teises ir laisvę, jie klojo pagrindą ir suteikė nemokamą reklaminį turinį Dalginiams & Fakeliniams.

Viskas pagal seną gerą receptą: žiupsnelį tikros informacijos (geriausiai tam tinka šviežios liberalų komunikacijos uogelės), užpilame nuo praeito amžiaus gerai nusistovėjusiu įžūlaus melo skiedalu, o skoniui sustiprinti įdedame nežabotos fantazijos sąmokslų tyrelės. Energingai plakame, kad viskas neatskiriamai susimaišytų. Vuolia! Beliko išpilstyti į tarą – vadinamų trolių paskyras, o iš ten jau visokie naudingi idiotai patys pasiims ir nemokamai !!!platins!!! Tokiais Molotovo kokteiliais visada taikomasi į bazinius liaudies poreikius, sukelti neapykantos ugnį, užkabinti primityviausius troškimus, įvairias baimes, gyvūniškus gynybos ir puolimo instinktus.

Nepraėjus nė 4 mėnesiams nuo atėjimo į valdžią, D&F nacistai pražudys bet kokią toleranciją privataus gyvenimo būdo pasirinkimams, rasėms, nuomonėms, saviraiškos įvairovei ir idėjų laisvei.
Eksportas, inovacijos, žmonių ir prekių judėjimas tarp sienų nebus tokie kaip anksčiau.

Buvę draugiški santykiai su gretimomis valstybėmis taps nesusiprateliški arba priešiški. Nevalstybinės organizacijos, vystančios ir palaikančios tarptautines partnerystes bus ribojamos, aktyvistai – persekiojami.

Nors D&F skelbėsi esą už didesnį Lietuvos suverenitetą, o gausis atvirkščiai. Vos užėmę valdžią, didžiąją dalį savo laiko ir energijos jie skirs ne savo taip mylimai Tautai, o kovai tarpusavyje, dėl karūnuotojo alfa vedlio sosto. Kokiu primityviu būdu jie užėmė šalies valdymą, tokiu pat būdu ir jį praras užsienio struktūroms. Kažkada iškovota šalies nepriklausomybė bus perpirkta atgal už juokingai žemą sumą.

Emigrantų motinos, balsavusios už D&F “teisiųjų-tradiciškųjų-tautiškųjų-šventųjų” atėjimą – verks prie suskilusios geldos, nes jų sūneliams ir dukrelėms bus sunku išlaikyti seną ar gauti naują darbą užsienyje. O sugrįžti niekas nebenorės, labiau nei dabar. Prisiminsime, ką reiškia turėti, išsitraukti iš kišenės, ir užsienyje parodyti “CCCP” tipo pasą.

Individo savirealizacija ir orumas – supresuotas.
Ekonominis visuomenės konkurencingumas – mizerinis.
Bus nyku ir liūdna, kai viskas pilka, o mintys galvose vienodai apskustos: įvairovės holodomoras.

2. Įsigalės kairiųjų kraštutinieji

Liberalūs Gėliukai, būdami guvesni ir technologiškai pranašesni, mikliai užtvirtins savo pozicijas pagrindiniuose šalies valdymo hub’uose. Valdžios senbuviai, nepratę prie tokios spartos ir daugiadimensinės veiklos, net nespės susigaudyti, kas įvyko.

Pamenate kreizy paauglystės vakarėlius, kai išvažiuodavome į sodybas, į gamtą? Kur tėvai negalėdavo mūsų rasti ir jokie kaimynai iškviesti policijos? Kur negaliodavo jokios miesto taisyklės? Pilnai nusiraudavome, galėdavome elgtis kaip norime, gerti ir rūkyti ką norime, apkvaišti nuo beribės laisvės. Būdavo beprotiškai smagu…
…iki pagirių. Kurios skaudžiai nubausdavo už tai, ką pridirbai su savo kūnu, palydint blaivios realybės priekaištu: kokių nesąmonių prikretei su kitais žmonėmis ir daiktais.

Tačiau Gėliukų atveju – kokios dar pagirios?! Vakarėlis tęsiasi, tiksliau – tik įsibėgėja!
Dėl savo pačių sovietinių kompleksų ir politinės aplinkos spaudimo, valdžios senbuviai bijos tapti nepopuliariais party pooperiais (vakarėlių gadintojais), nenorės būti ale modernių ir progresyvių idėjų priešais. Psichologiškai negalės sau to leisti, nes jų galvose tai būtų tas pats, lyg pasisakyti už geležinės uždangos tipo santvarką, nuo kurios tiek prisikentėjo ir prieš kurią jie kovojo už savąją laisvę.

Paradoksalu, bet tikrasis laisvasis mastymas bus suėstas catch-22 efekto, pasikartojančios aklavietės, kuomet dėl pasamonėje glūdinčių istorinių kompleksų, mastyti kitaip nei Gėliukai, automatiškai ir vienareikšmiškai reikš sugrįžimą į sovietinius laikus. Ir ne kitaip.

Būtent todėl niekas nesutrukdys Gėliukams apturėti geriausio tūso gyvenime.

Senbuviai, laiku nepasidalinę savo patirtimi – neįvesdami konservatyviosios linijos į politinės dinamikos balansą, išsiaugins aikštingų, savo įnoriams tarnaujančių, pripratusių be didelių diskusijų, tuoj pat gauti ko jie nori valdančiųjų grupę.

Vėlesni bandymai sureaguoti į Vakarėlio Valdovų veiklos rezultatus remiantis šio pasaulio KPI, sukels isteriškas reakcijas, konstruktyvi kritika – sutinkama aršiai, geriausiu atveju paprasčiausiai ignoruojama, neaptarinėjama. Tik tam, kad vėliau pateikti papildomus reguliavimo pasiūlymus – didesnei “laisvei” užtikrinti.

Gėliukai neleis sau pamatyti, kad tai, dėl ko buvo įtikinę viens kitą kovoti, įgavo atvirkštinį rezultatą: 
naturaliai netolygus pasiskirstymas tarp “moteriškų” ir “vyriškų” profesijų ženkliai išaugs, o ne priverstinai mažės, kaip buvo tikėtasi. Inovacijos ilgainiui užsibuksuos, kaip ir socialiniai mokslai, nes bus griežtai politizuojami, varžomi.

Darbo jėgos konkurencingumas ir paslaugų kokybė nukris, nes inžinierė ar vadovė bus ne aukščiausią kompetenciją įgavusi specialistė, bet tiesiog moteris, kažkiek susijusi su ta profesija ir gavusi darbo pasiūlymą pagal lygių teisių kvotą – mums geriau žinomą kaip pa blatu.

Nereiktų nustebti, jeigu operacinėje Jums narkozę suleis koks nors Tucuxi rūšies delfinas, gavęs darbą dėl to, kad yra įtrauktas į raudonąją knygą.

Individo savirealizacija ir orumas – supresuotas.
Ekonominis visuomenės konkurencingumas – mizerinis.
Bus nyku ir liūdna, kai viskas tiek spalvota ir marga, kad visos spalvos susilieja.

3. Širdžių virsmas


Atversime senovines knygas ir mokslinę literatūrą, o monochrominius istorijos vadovėlių puslapius nuspalvinsime šiandienos spalvomis: kad prisimintume, kas yra kas ir dalykus vadintume savais vardais.

Kirpėja, mokslininkas, troleibuso vairuotoja, politikas, teisininkė, verslininkas, juvelyrė, muzikantas, valstybės tarnautoja, karininkas, daktarė, mechanikas, pardavėja, buvęs mafijozas, aršiausias nacis ir margiausias gėliukas…

Įvairaus charakterio žmonės, iš pilno visuomenės spalvų spektro: atpažins vienas kitą ir ims jungtis į tokį ryšių tinklą, kurio funkcinė struktūra atrodys hierarchinė, tačiau praktiniame dalyvių pojūtyje ji tokia nebus.

Jie atrodys jauni, nors bus pasenę.
Jie atrodys seni, pagyvenę, tačiau trykš gyvenimu labiau, nei to meto paaugliai.

Jie stiprės išvien, kaip integralus organizmas: kuriame kiekviena ląstelė dirba kitos labui; kuomet protinga ir garsiai kalbanti galva yra nieko verta be nematomos nervų sistemos, kurios dėka kiekvienas organas gali “pasitarti” su visais kitais; kaip geriau paskirstyti resursus ir optimaliai įgyvendinti impulsus.

Vos iškilęs trūkumas kurioje nors organizmo dalyje yra bemat užpildomas – kaip tai būna uždarose sistemose, pagal termodinaminius dėsnius.

Ne-politinis socialinis startuolis: žmonės ne tik eis balsuoti, bet jie ir bus pati kampanija. Iš pažiūros chaotiškas, tačiau tobulai organizuotas skruzdelynas, kuriame kiekvienas neš jam tinkančią šakelę; pagal savo individualias savybes, profesinius sugebėjimus.

Atrodys, lyg jie būtų daug laimingesni ir energingesni už kitus žmones.

Ir tik jie patys žinos šį paradoksą,
Kad tokio beribio entuziazmo šaltinis
Yra begalinė dūšios tuštuma,
Po to kai viskas gyvenime jau išbandyta:
Nuovargis nuo beprasmybės,
Ir džiaugsminga neviltis:
Galutinai išsieikvojusi,
Evoliucinio liepto galą priėjusi:
Egoistinė mūsų prigimtis.

Šie Žmonės jau bus persirgę visais įmanomais gyvūniškais ar “žmogiškais”: pinigų, valdžios, šlovės troškimais.
Anti-kūniai bus tokie stiprūs jog korupcija taps beprasme (irrelative). 

Ištisi vagonai ar angarai prikimšti
Trilijardais kupiūrų, aukso luitų, brangenybių
Nesudarys įspūdžio – jokio išvis.
Ne tai bus svarbu, ne tai brangins žmonės.
Nebeveiks prekybos poveikiu mechanizmas,
Nes jokia makulatūra ar geležimi nepaveiksi,
Neužkiši krūtinėje žiojėjančios bedugnės,
Troškulio gyvenimo prasmės – nenumalšinsi. 

Tiesiog techniškai kitas kokybinis matas ir tiek. Kaip atgyvenusi detalė, neatitinkanti esamo sielos inžinerijos lygmens. 

Gerai pažinę žmogiškosios prigimties esybę, šie Žmonės nebeturės jokių iliuzijų prie ko priveda asmeniniais interesais grįstos ambicijos (net ir pačios “gražiausios-geranoriškiausios”).

Todėl jie pasikliaus vienas kito sargyba, labiau nei savimi. Bus nuolankūs ir nebus išdidūs. Jiems pavyks sukurti tokias bendradarbiavimo sąlygas, kuriose visi yra lygūs, bet kiekvienas ypatingas. Kiekvienas gali jaustis savimi ir žinoti, kad jo nuomonė svarbi.

Kažkokiu būdu jie realizuos “Pamilk artimą, kaip patį save”, ir tai bus jų saviorganizacijos prioritetas. Ne technologiniai sprendimai, kaip daug kam atrodys iš šono.

Jiems pavyks integruoti pilną visuomenės sluoksnių spektrą į sprendimų aparatą ir pasiekti ypač efektyvaus piliečių interesų atstovavimo mechanizmą.

Ilgainiui šios alternatyvios savivaldos sistemos, bus perkeltos iš prototipų į realių valdžios struktūrų ir visos šalies valdymą.

Valstybės valdymas jiems pereis organiškai: be triukšmo, kaltinimų ar kvailo maištavimo.

—–

Graži pasaka? Veikiausiai Jūs teisūs savo ironijoje. 

Kad prieiti prie tokio socialinių inovacijų šuolio, žmogus-visuomenė turi įveikti nelengvą savipažinimo kelią. 
Ar sąmoningumo mums įkrečiama netikėtais likimo smūgiais ar kryptingu savanorišku progresu – panašu, kad tik šitai ir galime rinktis.

Ir nesvarbu, kaip tai pavadinsime: dešimčia Egipto rykščių, po kurių žmogus pagaliau ištrunka iš Faraono – savo paties egoizmo gniaužtų.  

Ar psichoanalitinį archetipų suvokimą: mūsų reakcijų į realybę modelius. Po kurių neišvengiamai užklysime į neurologiją: kodėl iš tiesų elgiamės, taip kaip elgiamės, jaučiame, tai ką jaučiame, neišvengiamai kažką atkartojame vėl ir vėl.
Biochemija parodys mums, kokios tobulos, hormonais valdomos mašinos esame.
Ir kuo daugiau pažinsime, tuo mažiau žinosime.
Kadangi svarbiausias klausimas: o kam visa tai? – lieka neatsakytas.

Po keletos amžių kapstymosi savyje, gali būt, kad mums dingtels: vieno atsakymo į gyvenimo prasmės klausimą nėra.
O atsakymų yra tiek, kiek žmonių.
Ir niekas iš mūsų negali šio atsakymo pats sau gauti.
Nes manąjį atsakymą kažkas iš Jūsų nešiojasi užantyje, o aš pas save slepiu – Jūsiškį.

Mainykimės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *